- murmuliuoti
- murmuliúoti, -iúoja, -iãvo intr. K, mur̃muliuoti, -iuoja, iavo 1. urzgėti: Tigrai pritūpė ir ėmė lengvai murmuliuoti rš. ║ burbuliuoti (apie kalakutą): Dideli kurkinai smagiai murmuliúoja, o kurkiukai nemoka taip Skp. ^ Kalakutas ant stogo murmuliuoja (kaminas) LTR(Šll). 2. K, Vl neaiškiai kalbėti, murmėti po nosim: Murmuliúoja, kas neišsako aiškiai J. Pats vienas sau po nosimi murmuliuoja, ir tiek Up. Tu nemurmuliúok, bet aiškiai kalbėk Skr. 3. KI264 su nepasitenkinimu, piktai kalbėti, bambėti: Senis vyvuoklis murmuliúoja J. Nemurmuliúok prieš! Ds. 4. Mrj, Dl, Švnč, Šd kunkuliuoti, burbuliuoti, marmėti, gurgėti: Puodai verda, murmuliúoja Dbk. Jau bulvės murmuliúoja Dl. Ėmė pilvas murmuliúot Kt. Tebėr pašalas – da žemė murmuliúo[ja] Šts. Senelis klauso – toj baloj teip murmuliuoja MD. Murmuliuodamas bėga upelio vanduo rš. 5. smarkiai bėgti, veržtis: Kraujas iš burnos jam murmuliúoja Lnkv. 6. šlerpti, turkšti, burbuliuoti: Karvė, pamazgas gerdama, snukį inkišus murmuliúoja J.Jabl. Antys snapais po maurus murmuliavo rš. Šauk namo iš ežero – murmuliúoja, narstos, da prilaks An. \ murmuliuoti; apsimurmuliuoti; įmurmuliuoti; numurmuliuoti; pamurmuliuoti; primurmuliuoti; sumurmuliuoti
Dictionary of the Lithuanian Language.